Sutaupyk! Drauskis geriausiomis kainomis

Ekspertai

Olivija Blažiūnienė

Olivija Blažiūnienė

Projektų vadovė - draudimo brokerė

Rasiu jums priimtiniausią ir labiausiai tinkamą sprendimą.

Naujienos

Lietuviai kaupia pensijai: kaip nepasiklysti tarp trijų pakopų?

2013 m. rugsėjo 30 d.

  Pastarųjų dešimtmečių demografinės tendencijos daugelį Vakarų valstybių skatina imtis ryžtingų pensijų sistemų reformų – mažėjantis gimstamumas ir ilgėjanti gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė vis labiau apsunkina valstybės pareigą garantuoti, kad senatvės sulaukęs žmogus gautų išties orią pensiją.

Tai tampa ypatingai aktualu šalims, kuriose galioja įeinamųjų įplaukų principu veikianti pensijų sistema: kai sumokami mokesčiai nekaupiami būsimoms pensijoms, o panaudojami esamų pensininkų išlaikymui. Kitais žodžiais tariant, kai šiandien dirbantys asmenys pensijas moka savo tėvams, tikėdamiesi, kad jiems ateityje mokės vaikai ir vaikaičiai.

Žinoma, tai nereiškia, kad tokia sistema yra visiškai pasmerkta ir niekam tikusi: tiesiog dėl fundamentalių demografinių pokyčių dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų – didėja, tad Lietuvos socialinio draudimo sistema objektyviai tampa nepajėgi patenkinti ateities pensininkų poreikių – užtikrinti aukštą pensijų lygį ir pasirūpinti kitomis socialinėmis išmokomis. Todėl dar 2003 m. prasidėjusi pensijų reforma Lietuvoje numato tris lėšų kaupimo senatvei šaltinius – vadinamąsias pensijų pakopas.

Pirmoji pakopa – iš dirbančiųjų sumokamų mokesčių

Pirmoji pensijų sistemos pakopa – tai „Sodros“ pensija, kuri yra mokama iš dirbančiųjų asmenų sumokėtų mokesčių socialinio draudimo sistemai.

Čia būtina atkreipti dėmesį, kad „Sodros“ pensijos niekas neužsidirba – ta prasme, kad šiandien mokami mokesčiai nėra kaupiami konkretaus žmogaus sąskaitoje. Dabartiniams pensininkams pensijas „suneša“ šiandien dirbantys, o jiems pensijas mokės jau tuo metu dirbsiantys žmonės.

Antroji pakopa – mažiau pinigų iš  „Sodros“, daugiau savo sukauptų lėšų

Antroji pakopa reiškia, kad dalis dabar valstybės „Sodrai“ surinktų mokesčių pervedami ir kaupiami asmeninėje žmogaus pensijų fondo sąskaitoje. Tai daryti gali kiekvienas dirbantysis ir mokantis mokesčius „Sodrai“ – tereikia pasirašyti sutartį su pensijų fondą valdančia kompanija ir dalis sumokėtų mokesčių automatiškai pervedama į II pakopos pensijų fondo asmeninę kaupiančiojo sąskaitą. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija šiek tiek sumažės, tačiau sukauptos lėšos galimai lems, kad galutinė pensija bus didesnė.

Jeigu II pakopos pensijų sistemoje pradedama dalyvauti iškart pradėjus dirbti, yra tikimybė sulaukus pensinio amžiaus, gauti iki 50 proc. didesnę senatvės pensiją. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pavyzdžiui, pradėti kaupti nėra tikslinga, jeigu iki pensijos žmogui liko tik keleri metai.

Tačiau būtina įvertinti ir II pakopos pensijų kaupimo privalumus: sukaupta lėšų dalis priklausys asmeniškai tam žmogui, kuris ją kaupė ir niekas negalės į tai pasikėsinti – net mirus, neišmokėtą pensiją paveldės vaikai ar vaikaičiai.

Antra, II pakopos fonduose kaupiama suma priklauso nuo žmogaus atlyginimo dydžio – kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių „Sodrai“, tuo didesnė suma pervedama į pensijų fondus, o tai reiškia, kad ir sukaupiama daugiau, tačiau kaupti verta net ir mažiau uždirbantiems – juk kaupiama dešimtmečiais. 

Svarbi aplinkybė: II pakopos pensijų fonde sukaupta pinigų suma žmogui išmokama tik sulaukus pensinio amžiaus – anksčiau pasinaudoti šiais pinigais galimybių nėra.

Iki šių metų lapkričio 30 d. kiekvienas pensijų fondų dalyvis turi apsispręsti dėl sau priimtiniausio kaupimo scenarijaus. Galimi trys pasirinkimo variantai:

Pirmasis jų – stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir nuo kitų metų likti tik „Sodroje“.

Antrasis – tęsti kaupimą prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą skatinimą iš valstybės biudžeto. Tokiu atveju pensijų fondą valdančiai bendrovei reikia pateikti sutikimą dėl papildomos įmokos mokėjimo.

Yra ir trečiasis kelias, kuris automatiškai bus paliktas savo valios iki gruodžio 1 dienos nepareiškusiems kaupiantiesiems. Ankstesnėmis sąlygomis kaupiantiems dalyviams į pensijų fondo sąskaitas bus pervedamos tik nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. 

Trečia pakopa – savarankiškas investavimas

III pakopos pensijų kaupimo esmė ta, kad čia investuoja pats žmogus, o valstybė jį tik skatina, taikydama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. III pakopos pensijų fonduose lėšas kaupia pats žmogus, investuodamas savanoriškai ir papildomai arba už jį tai daro kiti asmenys (sutuoktinis, vaikai, tėvai) ar darbdavys.

Esminis skirtumas nuo I ir II pakopų yra tas, kad niekas šioje pakopoje nevyksta automatiškai – būtina pasirūpinti įmokų mokėjimu arba procesą specialiai automatizuoti, nurodant bankui, kokio dydžio įmokas norima mokėti kas mėnesį.

Šis savanoriškas pensijos kaupimas iš esmės reiškia savanorišką investavimą, norint uždirbti ateityje. III pakopos pensijų fonduose galima laisvai pasirinkti norimą įmokos dydį (kad ir 50 litų per mėnesį), įmoka gali būti vienkartinė arba mokama periodiškai, galima pasirinkti tinkamiausią fondą (pagal rizikos laipsnį) ir vėliau jį keisti, įmanoma atsiimti dalį sukauptų lėšų, nenutraukiant sutarties. O bene viena svarbiausių aplinkybių – kaupiant savanoriškai būsimajai pensijai, „Sodros“ mokama senatvės pensija nesikeis.

Trūksta ne tik noro kaupti, bet ir elementarios informacijos

Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, įsitikinęs, kad nepaisant dešimtmetį mūsų šalyje trunkančios pensijų reformos, nemaža dalis visuomenės turi ne visus atsakymus į juos dominančius klausimus.

„Mano manymu, visos suinteresuotos pusės – tiek valdžia, tiek fondų valdytojai turėtų aktyviau teikti informaciją gyventojams ir objektyviai išaiškinti, ką žmogui reiškia dalyvavimas kiekvienoje iš trijų pensijų kaupimo pakopų. Žinoma, norėtųsi, kad savo pensija domėtųsi ir pats žmogus – visa reikalinga informacija iš tiesų yra po ranka, ją rasti užtenka kelių klavišų paspaudimų internete,“ - tvirtina Š. Ruzgys.

Lietuvoje vykdoma pensijų reforma nesupriešina esančių galimybių kaupti skirtingose pakopose, o jas papildo. Galbūt kiekviena jų turi trūkumų, tačiau iš platesnės perspektyvos vis tiek akivaizdu: be papildomų pastangų, įvertinant demografinius pokyčius ir tendencijas, nieko nekeičiant ir nedarant, būsimoji Lietuvos gyventojų senatvė soti nebus.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/lietuviai-kaupia-pensijai-kaip-nepasiklysti-tarp-triju-pakopu.htm?p=2